Ko išmokti pirmiausia
Fotografavimo pradžiamokslis prasideda nuo gebėjimo suprasti, kodėl vienas kadras atrodo šviesus, o kitas – tamsus ar vizualiai painus. Pirmiausia verta perprasti ekspozicijos trikampį, kompoziciją ir šviesos kryptį, nes šie dalykai veikia beveik kiekvienoje fotografavimo situacijoje. Sąmoningai stebėdami jų poveikį, galėsite paaiškinti, kodėl pasirinktas kadras pavyko arba ko jame trūksta. Fotografijos kursai gali suteikti struktūrą, tačiau šiuos principus geriausiai įtvirtina nuoseklus jų taikymas realiose scenose.
Ekspozicijos trikampis
Ekspozicija nusako, kiek šviesos pasiekia jutiklį ir kaip šviesus bus galutinis vaizdas. Ją lemia trys tarpusavyje susiję nustatymai: diafragma, užrakto greitis ir ISO. Pakeitus vieną iš jų, gali tekti koreguoti kitą, kad kadro šviesumas išliktų panašus, bet pasikeistų norimas vaizdo bruožas.
Diafragma reguliuoja pro objektyvą patenkančios šviesos kiekį ir ryškumo gylį. Žemesnis f skaičius reiškia platesnę diafragmos angą: f/1.8 praleidžia daugiau šviesos nei f/16 ir sukuria mažesnį ryškumo gylį, todėl fonas lengviau tampa neryškus. Užraktas nustato, kiek laiko jutiklis gauna šviesą. Trumpas laikas, pavyzdžiui, 1/500 s, padeda sustabdyti judesį, o ilgesnis 1/30 s leidžia surinkti daugiau šviesos, bet padidina judesio susiliejimo riziką. ISO apibūdina jutiklio jautrumo nustatymą: ISO 100 dažniausiai tinka gausiai šviesai, o ISO 1600 ar didesnė reikšmė padeda fotografuoti tamsiau, tačiau gali išryškinti vaizdo grūdėtumą.
Prieš fotografuodami įvertinkite, kas svarbiausia: sustabdyti judesį, išskirti objektą neryškiame fone ar išlaikyti kuo švaresnį vaizdą. Lentelėje pateikti orientyrai padeda susieti kiekvieną nustatymą su jo matomu poveikiu.
| Nustatymas | Reikšmė | Poveikis ir taikymas |
|---|---|---|
| Diafragma | f/1.8 | Daugiau šviesos, mažesnis ryškumo gylis; tinka atskirti pagrindinį objektą nuo fono. |
| Diafragma | f/16 | Mažiau šviesos, didesnis ryškumo gylis; daugiau scenos gali likti ryšku. |
| Užraktas | 1/500 s | Trumpa ekspozicija padeda ryškiau užfiksuoti judantį objektą. |
| Užraktas | 1/30 s | Ilgesnė ekspozicija surenka daugiau šviesos, tačiau rankų virptelėjimas gali sulieti kadrą. |
| ISO | 100 | Mažas jautrumas, tinkamas šviesioms sąlygoms ir švariam vaizdui. |
| ISO | 1600 ir daugiau | Didesnis jautrumas praverčia esant mažiau šviesos, tačiau gali padaugėti grūdėtumo. |
Fotografuojant iš rankų, orientuokitės į saugų užrakto greitį – bent 1/fokalinio nuotolio sekundės dalį. Pavyzdžiui, su 50 mm objektyvu rinkitės ne ilgesnį nei 1/50 s laiką, o judančiam žmogui ar gyvūnui dažnai reikės trumpesnio užrakto.
Jei šviesos trūksta, pirmiausia nuspręskite, ar galite naudoti platesnę diafragmą, ar būtina trumpinti užrakto laiką; ISO didinkite tada, kai šių pasirinkimų nepakanka. Fotografuodami RAW formatu paliekate daugiau galimybių vėliau koreguoti šviesias ir tamsias vaizdo sritis, tačiau retušavimas nepakeičia tikslios ekspozicijos fotografavimo metu.
Kompozicija
Kompozicija nulemia, kur žiūrovas pirmiausia pažvelgs ir kaip jo žvilgsnis judės kadre. Prieš paspausdami užraktą, patikrinkite ne tik pagrindinį objektą, bet ir kraštus, foną bei linijas, kurios gali nukreipti dėmesį.
- Trečiųjų taisyklė: įsivaizduokite, kad rėmas padalintas į devynis laukus; subjektą dėkite ant vienos iš linijų arba jų sankirtos, kad kadras neatrodytų statiškas.
- Vedantys elementai: kelias, turėklas ar pastato kraštas gali nukreipti žvilgsnį į subjektą; patikrinkite, kad linija nevestų žiūrovo už kadro.
- Fono kontrolė: prieš fotografuodami apžiūrėkite erdvę už žmogaus ar objekto; iš galvos „išauganti“ šaka ar ryški dėmė blaško dėmesį.
- Tuščia erdvė: palikite vietos subjekto žvilgsnio ar judėjimo kryptimi, kad kadre būtų aišku, kur jis žiūri arba juda.
- Kadro kraštai: patikrinkite, ar svarbios detalės nenukirstos atsitiktinai ir ar tiesi horizonto linija nepasvirusi, kai toks efektas nėra sąmoningas.
Šios taisyklės yra praktinės atramos, o ne privalomi šablonai: sąmoningai jas laužykite tik tada, kai norite sukurti konkretų įspūdį. Portretų fotografavime trečiųjų taisyklė dažnai padeda išdėstyti akis ar veidą, o aplinkos kadre aiškiai atskirti subjektą nuo fono.
Šviesa
Šviesos kryptis, stiprumas ir sklaida keičia objekto formą, spalvas bei šešėlių ryškumą. Tiesioginė saulė sukuria aiškius, tamsius šešėlius ir didelius skirtumus tarp šviesių bei tamsių vietų, o debesų išsklaidyta šviesa paprastai būna tolygesnė. Šoninė šviesa išryškina paviršiaus tekstūrą, o šviesa iš priekio dažnai sumažina matomų šešėlių kiekį.
Šviesą skaitykite stebėdami, kurioje objekto pusėje yra šviesiausios vietos, kur krinta šešėlis ir ar svarbios detalės neišnyksta ryškiai apšviestose srityse. Nedidelis objekto ar fotografo padėties pakeitimas gali pakeisti šešėlio kryptį ir kadro nuotaiką, net jei fotografavimo vieta lieka ta pati. Veido fotografijoje paprašykite žmogaus pasisukti šviesos link arba šiek tiek jos atžvilgiu, tada palyginkite, kaip keičiasi veido apšvietimas.
Ryškioje vidurdienio saulėje ieškokite atviros pavėsio vietos arba fotografuokite taip, kad tiesioginė šviesa nekristų į akis. Debesuotą dieną tolygesnis apšvietimas tinka portretui, tačiau stebėkite, ar veidas netampa pernelyg plokščias; nedidelis pasisukimas į šviesos kryptį padeda atkurti formą. Prie lango statykite objektą taip, kad šviesa kristų iš šono, o ne tiesiai iš už nugaros.
Jei fotografuojate prieš šviesos šaltinį, įvertinkite, ar svarbiau išsaugoti subjekto detales, ar palikti jį tamsesnį siluetą. Patikrinkite kameros ekspozicijos rodmenis ir peržiūrėkite šviesiausias kadro vietas: jei jose prarandama svarbi informacija, pakeiskite fotografavimo kryptį arba pasirinkite kitą apšvietimo padėtį. Tokia peržiūra leidžia sprendimą priimti pagal konkrečią šviesą, o ne vien pagal jos ryškumą akimis.
Kokią kamerą ir objektyvą rinktis
Kamera turi atitikti tai, ką norite fotografuoti, ir suteikti galimybę mokytis jums patogiu tempu. Telefonu galima pradėti iškart, o fotoaparatas su keičiamais objektyvais leidžia lanksčiau valdyti vaizdą ir išbandyti skirtingus židinio nuotolius. Renkantis svarbu įvertinti ne vien korpuso kainą, bet ir objektyvų pasirinkimą, dydį bei tai, ar norėsite apdoroti nuotraukas kompiuteriu. Fotografijos įrangą verta pirkti pagal realius poreikius, o ne vien pagal didžiausią techninių funkcijų skaičių.
Veidrodinė, bevėrė ar telefonas
Telefonas, veidrodinis fotoaparatas (DSLR) ir beveidrodė kamera leidžia kurti kokybiškas nuotraukas, tačiau skiriasi jų valdymas ir galimybės. Telefonas patogus kasdienai bei kompozicijai tyrinėti, o fotoaparatai suteikia daugiau techninės kontrolės ir galimybę keisti objektyvus.
| Ypatybė | Telefonas | Veidrodinis fotoaparatas (DSLR) | Beveidrodė kamera |
|---|---|---|---|
| Jutiklio dydis | Priklauso nuo modelio; dažni maždaug 1/2,3–1/1,3 colio jutikliai. | Dažni APS-C, apie 22,3 × 14,9 mm, ir viso kadro, 36 × 24 mm, jutikliai. | Dažni APS-C, apie 22,3 × 14,9 mm, ir viso kadro, 36 × 24 mm, jutikliai. |
| Mokymosi galimybės | Galima mokytis kadruoti, keisti perspektyvą ir naudoti skirtingus židinio nuotolius, jei telefonas turi kelias kameras. | Rankiniai nustatymai ir atskiri objektyvai padeda tiesiogiai valdyti fotografavimo procesą. | Rankiniai nustatymai, keičiami objektyvai ir elektroninis vaizdo ieškiklis leidžia matyti nustatymų poveikį. |
| Vaizdo lankstumas | Objektyvai įmontuoti; skaitmeninis priartinimas gali sumažinti detalių raišką. | Objektyvai keičiami, o optinis vaizdo ieškiklis rodo vaizdą per veidrodžio sistemą. | Objektyvai keičiami; vaizdas rodomas ekrane arba elektroniniame vaizdo ieškiklyje. |
| Kada patogu | Kasdieniams kadrams, kelionėms ir greitam fotografavimui, kai svarbus nedidelis svoris. | Naudota sistema gali būti ekonomiškas pasirinkimas, jei tinka turimi objektyvai ir svarbus optinis vaizdo ieškiklis. | Kelionėms ir fotografavimui, kai norisi keisti objektyvus bei naudotis šiuolaikine automatinio fokusavimo sistema. |
Jutiklio dydis nėra vienintelis vaizdo kokybės veiksnys: svarbūs ir objektyvas, apšvietimas, fokusavimas bei vaizdo apdorojimas. Pradedantiesiems telefonas yra tinkamas įrankis kompozicijai ir kadravimui mokytis, o kamera su keičiamais objektyvais pravers norint daugiau kontrolės ir specializuotų židinio nuotolių.
Pirmieji objektyvai
Objektyvą rinkitės pagal fotografuojamus objektus, naudojamą fotoaparato jutiklį ir tai, ar dažniau fotografuosite erdviame kambaryje, ar lauke. Pradedant dažnai patogiau išbandyti komplekte su kamera pateikiamą priartinantį objektyvą, o vėliau pasirinkti konkretesnį židinio nuotolį.
- Komplektinis priartinantis objektyvas, dažnai 18–55 mm APS-C kamerai: leidžia išbandyti platesnį ir įprastą matymo kampą nekeičiant objektyvo, todėl tinka kasdieniams kadrams.
- 50 mm f/1.8 kietasis objektyvas: dažnai pasirenkamas pirmasis, nes šviesi diafragma padeda fotografuoti prietemoje ir atskirti portretuojamą žmogų nuo fono.
- Plataus kampo objektyvas, pavyzdžiui, 10–18 mm APS-C kamerai: tinka interjerui, architektūrai ir kraštovaizdžiui, kai į kadrą reikia sutalpinti daugiau aplinkos.
- Teleobjektyvas, pavyzdžiui, 55–200 mm APS-C kamerai: leidžia priartinti toliau esančius objektus ir fotografuoti sportą ar gamtą, kai prie jų negalima prieiti arčiau.
- Makroobjektyvas, dažnai siūlantis 1:1 didinimą: skirtas smulkioms detalėms, pavyzdžiui, vabzdžiams ar augalų žiedams, fotografuoti iš arti.
Skaičiai milimetrais nurodo židinio nuotolį, o f/1.8 žymi didžiausią diafragmos angą. Prieš pirkdami patikrinkite, ar objektyvo jungtis suderinama su fotoaparatu; APS-C korpusui 50 mm vaizdo kampas bus siauresnis nei viso kadro kamerai.
Režimai ir RAW
Fotografavimo režimai padeda nuspręsti, ar nustatymus daugiausia parinks kamera, ar juos valdysite patys. Daugelyje skaitmeninių fotoaparatų režimo ratuke rasite P, A arba Av, S arba Tv ir M žymėjimus. P reiškia programuojamą režimą: kamera parenka diafragmos ir užrakto greičio derinį, o fotografas gali keisti kitus nustatymus bei naudoti ekspozicijos korekciją. Jis patogus kasdienėms situacijoms, kai norisi greitai fotografuoti, bet išlaikyti galimybę koreguoti kameros sprendimą. A arba Av – diafragmos pirmumo režimas. Fotografas nustato diafragmą, o kamera parenka užrakto greitį. Jį rinkitės, kai svarbu valdyti ryškumo zonos gylį, pavyzdžiui, norint portrete sulieti foną arba kraštovaizdyje išlaikyti ryškias detales nuo priekinio plano iki tolimo horizonto. S arba Tv – užrakto pirmumo režimas: fotografas pasirenka užrakto greitį, o kamera nustato diafragmą. Trumpas, pavyzdžiui, 1/1000 sekundės, greitis padeda sustabdyti judantį sportininką, o ilgesnis, pavyzdžiui, 1/30 sekundės, gali perteikti judesį, jei fotoaparatas laikomas stabiliai. M reiškia rankinį režimą, kuriame fotografas nustato ir diafragmą, ir užrakto greitį. Jis naudingas esant pastoviam apšvietimui, pavyzdžiui, studijoje, kai keliems kadrams reikia vienodo ryškumo. Besimokant galima pradėti nuo A arba Av, kai norisi valdyti fono ryškumą, arba nuo S arba Tv, kai svarbiausia judesio raiška. RAW faile išsaugoma daugiau jutiklio užfiksuotos informacijos nei JPEG faile, todėl apdorojant galima plačiau koreguoti šviesias ir tamsias vaizdo sritis bei spalvas. RAW nėra galutinai paruoštas nuotraukos formatas: failus reikia atverti ir redaguoti kompiuterio programa, pavyzdžiui, šviesumui, baltos spalvos balansui ir kontrastui tvarkyti. JPEG fotoaparatas apdoroja ir suspaudžia automatiškai, todėl failą patogu dalytis iškart, tačiau vėlesnio koregavimo galimybės mažesnės.
Kursai ar mokymasis savarankiškai
Fotografijos kursai suteikia iš anksto sudėliotą mokymosi planą ir galimybę reguliariai aptarti savo darbus, o mokantis savarankiškai galima pačiam rinktis tempą ir užduotis. Abu keliai padeda įgyti įgūdžių, tačiau skiriasi struktūra, grįžtamojo ryšio prieinamumu ir išlaidomis: savarankiškai mokantis dažnai nereikia mokėti už mokymą, bet reikia pačiam planuoti pažangą. Renkantis verta įvertinti, ar geriau sekasi mokytis pagal aiškų tvarkaraštį, ar nuosekliai dirbant savarankiškai. Mokymąsi galima pradėti nuo savaitinių užduočių, o vėliau papildyti jas reguliariai aptariamomis nuotraukų serijomis. Svarbiausia pasirinkti tokį tempą, kurį pavyktų išlaikyti greta kasdienių darbų.
Ką turi suteikti geri kursai
Geri kursai turi padėti suprasti fotografijos sąvokas ir iškart pritaikyti jas praktiškai. Prieš užsirašant verta pasitikrinti, ar mokymosi plane numatyta ne vien paskaitų, bet ir savų nuotraukų aptarimo.
- Aiški teorija. Fotografijos pamokos paaiškina sąvokas ir jų tarpusavio ryšius, o kiekviena tema siejama su konkrečiais pavyzdžiais, kuriuos galima aptarti.
- Praktinės užduotys. Dalyviai fotografuoja pagal temą, o ne vien stebi dėstytojo demonstraciją; užduočiai skiriama pakankamai laiko ją atlikti ir peržiūrėti.
- Asmeninis grįžtamasis ryšys. Dėstytojas aptaria mokinio pateiktus kadrus, įvardija konkretų veikiantį sprendimą ir pasiūlo vieną ar du būdus jį išbandyti kitaip.
- Nuosekli struktūra. Temos išdėstomos nuo pagrindų iki sudėtingesnių užduočių, o dalyviui aišku, kokius gebėjimus jis lavina kiekviename etape.
- Pratybos tarp susitikimų. Užduotys turi konkretų terminą ir rezultatą, pavyzdžiui, parengti kelių nuotraukų seriją, o kitame užsiėmime ją aptarti.
Kursų tempas paprastai priklauso nuo susitikimų grafiko, todėl reguliarus darbas tarp jų padeda neprarasti įgūdžių. Savarankiškai besimokantis žmogus tempą nustato pats, bet užduočių planą ir pažangos vertinimą taip pat turi susikurti. Mokymosi išlaidos skiriasi: kursuose mokama už organizuotą mokymą ir dėstytojo laiką, o savarankiškam keliui svarbiausios gali būti paties pasirinktos mokymosi priemonės. Rinkitės kursą, kuriame skiriama laiko ir fotografavimui, ir nuotraukų aptarimui, o ne vien teoriniam pristatymui.
Savarankiškas mokymasis
Savarankiškam mokymuisi praverčia savaitinis planas, kuriame numatyta viena tema, keli fotografavimo bandymai ir laikas rezultatams peržiūrėti. Pavyzdžiui, pirmą savaitę pasirinkite vieną nejudantį subjektą ir fotografuokite jį ryte, vidurdienį bei vakare. Kitą savaitę tą patį subjektą įamžinkite debesuotą dieną ir esant tiesioginei saulei. Taip palyginsite, kaip keičiantis apšvietimui kinta vaizdo nuotaika ir detalės, nepaversdami užduoties atsitiktiniu pavienių kadrų rinkimu. Savaitės pabaigoje atrinkite tris nuotraukas: tą, kuri geriausiai atitiko užduotį, netikėtą rezultatą ir kadrą, kurį norėtumėte pakartoti. Prie kiekvienos užrašykite datą, vietą ir vieną pastebėjimą apie tai, kas pavyko. Tokios trumpos pastabos leidžia po mėnesio palyginti sprendimus, o ne pasikliauti vien atmintimi. Kiekvienai naujai savaitei rinkitės vieną aiškiai apibrėžtą užduotį, pavyzdžiui, fotografuoti tą patį daiktą iš penkių skirtingų atstumų arba išbandyti tris vaizdo fonus. Užduoties nekeiskite kasdien: keli pakartojimai padeda pastebėti, kurie pokyčiai atsirado dėl jūsų pasirinkimo, o kurie buvo atsitiktiniai. Skirkite bent du trumpus fotografavimo kartus per savaitę, pavyzdžiui, po 20–30 minučių, ir vieną pusvalandį atrankai bei užrašams. Jei praleidote dieną, tęskite pagal planą, o ne mėģiniet vienu kartu kompensuoti visus praleistus bandymus. Nuosekli savaitinė rutina padeda mokytis be išorinio tvarkaraščio ir palaipsniui pastebėti pažangą.
Praktika ir atsiliepimai apie nuotraukas
Praktikai pasirinkite vieną temą ir fotografuokite ją kaip 5–8 kadrų seriją, o ne pateikite vieną atsitiktinę nuotrauką. Pavyzdžiui, galite kurti portretų seriją skirtingose vietose arba tą pačią kasdienę veiklą fotografuoti iš kelių atstumų. Prieš pradėdami nusistatykite, ką norite išbandyti, o po fotografavimo atrinkite tik tuos vaizdus, kurie padeda palyginti sprendimus. Prašydami kitų nuomonės, pateikite 3–5 kadrus ir užduokite konkretų klausimą: ar serijoje aiškiai matyti pagrindinė mintis, ar žvilgsnis krypsta į svarbiausią detalę? Toks klausimas suteikia atsakymui kryptį ir padeda gauti daugiau nei bendrą pagyrimą ar neigiamą vertinimą. Jei norite aptarti kelis aspektus, klauskite jų po vieną, kad galėtumėte suprasti, kurį pokytį verta išbandyti pirmiausia. Konstruktyvi kritika remiasi pačia nuotrauka, o ne fotografo asmenybe: sakykite „fone esanti ryški dėmė blaško dėmesį“, o ne „nemokate fotografuoti“. Atsiliepimą teikiantis žmogus turėtų įvardyti konkretų vaizdo elementą ir pasiūlyti, ką būtų galima išbandyti, o autorius gali pasirinkti, kuri pastaba tinka jo sumanymui. Fotografų bendruomenėje susitarkite nekritikuoti žmogaus, neviešinti nepatvirtintų nuotraukų ir pirmiausia aptarti sutartą klausimą. Grįžtamąjį ryšį priimkite kaip galimybę išbandyti kitą sprendimą, o ne kaip galutinį nuotraukos įvertinimą.
Pirmasis fotografijos projektas
Pirmam savarankiškam darbui tinka aiškios trukmės fotografijos projektas: 30 dienų iš eilės padarykite ir išsaugokite po vieną pasirinktą kadrą. Ribotas užduoties formatas padeda susitelkti į fotografavimą, o ne į didelį nuotraukų kiekį. Kasdienė praktika leidžia sąmoningai taikyti ekspozicijos ir kompozicijos sprendimus skirtingose situacijose. Užrašai ir reguliari atranka parodo, kokius sprendimus kartojate, o kuriuos verta išbandyti kitaip.
Vienas kadras per dieną
Skirkite projektui 30 dienų ir kasdien sukurkite vieną sąmoningai pasirinktą nuotrauką. Tikslas – ugdyti reguliarų fotografavimo įprotį, mokytis analizuoti savo sprendimus ir praktiškai taikyti ekspoziciją bei kompoziciją. Kadras gali būti daromas telefonu ar fotoaparatu; svarbu ne įranga, o tai, kad jį pasirinktumėte ir išsaugotumėte tą pačią dieną.
Kiekvienai dienai nusistatykite trumpą užduotį: pasirinkite objektą arba situaciją, vieną dalyką, į kurį kreipsite dėmesį, ir ribą, pavyzdžiui, fotografuoti tik iš vieno taško. Pirmą savaitę fiksuokite namų ar gatvės detales, antrą – pasikartojančias formas, trečią – žmonių siluetus ar kasdienį judesį, o ketvirtą – pasirinktos temos variacijas. Nurodykite ir konkretų tikslą: palikti daugiau erdvės kadre, išlaikyti svarbias šviesias vietas arba suderinti pagrindinį objektą su fonu.
Prie kiekvieno kadro išsaugokite datą, vietą, trumpą užduoties aprašą ir, jei fotografuojate fotoaparatu, užrašykite išlaikymą, diafragmą bei ISO. Pridėkite vieną sakinį apie pavykusį sprendimą ir vieną klausimą kitam bandymui. Kartą per savaitę peržiūrėkite septynis kadrus greta: pastebėkite, kur žvilgsnis pirmiausia krypsta, ar ekspozicija atitinka sumanymą ir ar kompozicijoje nėra dėmesį blaškančių elementų.
Po 30 dienų turėsite nuoseklią asmeninę seriją ir užrašus, pagal kuriuos galėsite įvardyti pasikartojančius pasirinkimus bei sudėtingas situacijas. Atrinkite 5–8 kadrus, kuriuos sieja tema, spalva arba pasikartojanti forma, ir išsaugokite pradinius failus kartu su galutine versija. Toks palyginimas padeda pamatyti, kaip keitėsi jūsų sprendimai, ir pasirinkti konkrečią kryptį kitam projektui.