Pasiruošimas fotosesijai
Fotosesijos pasiruošimas prasideda nuo sprendimų, kurie padeda jaustis patogiai ir atrodyti natūraliai kadre. Iš anksto apgalvokite aprangą, plaukų bei makiažo išvaizdą ir smulkmenas, kurias norėsite turėti su savimi. Rinkitės tai, kas tinka jūsų įvaizdžiui ir nevaržo judesių, o ne vien tai, kas šiuo metu madinga. Net nedidelis pasiruošimas, pavyzdžiui, atsarginiai batai ar tinkamai parinkta pudra, gali padėti išvengti skubotų sprendimų fotosesijos dieną. Žemiau rasite konkrečius būdus, kaip pasirinkti drabužius, pasirūpinti išvaizda ir susidėti reikalingus daiktus.
Drabužiai ir spalvos
Rinkdamiesi fotosesijos aprangą, pirmiausia įvertinkite, ar drabužis gerai gula ant pečių, liemens ir rankovių, ar galite laisvai atsisėsti bei pakelti rankas. Per ankštas audinys traukiasi ties sagomis ir raukšlėmis, o per laisvas gali paslėpti siluetą. Prieš fotosesiją apsirenkite visą derinį ir kelias minutes pajudėkite: taip pastebėsite, ar sijonas neslysta, ar švarkas nevaržo ir ar kelnės nesiraukšlėja nepatogiose vietose.
Spalvas derinkite prie odos atspalvio ir numatomo fono, o ne vien prie sezono tendencijų. Jei oda turi šiltą atspalvį, dažnai harmoningai atrodo kreminė, rusva ar alyvuogių spalva; vėsesnį atspalvį gali papildyti melsva, pilka ar uoginė. Tai nėra griežta taisyklė: palaikykite drabužį prie veido dienos šviesoje ir stebėkite, ar oda neatrodo papilkėjusi arba pernelyg paraudusi. Kontrastas su fonu padeda išsiskirti, o panašūs tonai gali sujungti siluetą su aplinka.
Vienspalvis audinys dažniausiai atrodo tvarkingiau nei smulkiai margintas, ypač kai raštas sudarytas iš tankių linijų ar langelių. Labai maži pasikartojantys raštai ekrane gali sukelti muaro efektą – nuotraukoje atsiranda neplanuotos bangelės ar mirgėjimas. Dideli logotipai taip pat traukia žvilgsnį nuo veido ir gali apriboti nuotraukos panaudojimą skirtinguose kontekstuose. Rinkitės matinius audinius, pavyzdžiui, medvilnę ar vilną; blizgus satinas stipriai atspindi šviesą ir gali išryškinti raukšles.
Fasoną pritaikykite fotosesijos sumanymui, tačiau rinkitės jau dėvėtą ar iš anksto pasimatuotą drabužį, o ne visiškai naują, kurio patogumo dar nežinote. Struktūruotas švarkas suteikia aiškų siluetą, o minkštas megztinis atrodo laisviau; svarbu, kad apykaklė, rankovės ir apačia liktų vietoje judant. Jei renkatės iš kelių variantų, palyginkite juos prie veido ir fono. Dažniausiai geriausiai veikia patogus, vienspalvis drabužis, kurio spalva papildo odą ir nepasimeta aplinkoje.
Šukuosena ir makiažas
Plaukus prieš fotosesiją išplaukite taip, kaip įprasta, ir naudokite tik patikrintas formavimo priemones. Visiškai naujas lakas ar aliejus gali apsunkinti sruogas, sulipinti jas arba suteikti pernelyg blizgų paviršių. Jei planuojate garbanas, išbandykite jas iš anksto: taip matysite, kiek laiko jos išsilaiko ir ar forma tinka prie pasirinkto drabužio. Į rankinę įsidėkite šukas, kelias segtukų poras ir nedidelę priemonę plaukams sutvarkyti, kad galėtumėte pataisyti atskiras sruogas.
Makiažui rinkitės matinį arba natūraliai satininį pagrindą ir priemonę, kurią jau esate bandę. Oda kadre geriau atrodo be perteklinio riebalinio blizgesio, nes blykstė ir stipri tiesioginė saulė atspindį sustiprina; kakta, nosis ir skruostai gali atrodyti šviesesni už likusią veido dalį. Nedidelis matinės pudros kiekis T zonoje padeda suvaldyti blizgesį, tačiau storas sluoksnis gali išryškinti sausas vietas ir tekstūrą. Patikrinkite makiažą prie lango ir nufotografuokite telefonu su blykste, kad pamatytumėte, ar veido ir kaklo spalvos nesiskiria.
Jei naudojate makiažo pagrindą, rinkitės atspalvį pagal kaklo, o ne vien rankos odą: netinkamas tonas kadre gali tapti akivaizdesnis. Atsargiai naudokite priemones su ryškiomis šviesą atspindinčiomis dalelėmis, nes tiesioginis apšvietimas gali sukurti baltus taškus. Nedidelį netolygumą retušuojant paprastai galima sušvelninti, tačiau stipraus blizgesio, netinkamo pagrindo tono ar sulipusių plaukų korekcija ne visada atrodo natūraliai. Geriausias pasirinkimas – patikrinta šukuosena ir saikingas matinis makiažas, kuris išlieka panašus tiek gyvai, tiek nuotraukoje.
Ką pasiimti su savimi
Susidėkite daiktus iš vakaro ir rinkitės talpų krepšį, kuriame drabužiai nesusiglamžys. Atsarginis komplektas, patogi avalynė ir kelios smulkmenos padeda greitai prisitaikyti, jei pirmasis pasirinkimas nepatogus arba netinka konkrečiam kadrui.
- Atsarginiai drabužiai praverčia, jei pagrindinis komplektas susiglamžo, susitepa ar pasirodo nepatogus; rinkitės vieną lengvai derinamą viršutinį drabužį ir kelnes ar suknelę.
- Atsarginiai batai leidžia patogiai nueiti iki vietos, o tvarkinga pora skirta kadrams; prieš išvykdami patikrinkite, kad abi poros derėtų prie aprangos.
- Aksesuarus, tokius kaip auskarai, diržas ar skarelė, sudėkite į atskirą dėklą, kad nesusipainiotų ir galėtumėte greitai pakeisti įvaizdžio akcentą.
- Vandens buteliukas padeda atsigaivinti tarp kadrų, ypač jei fotosesija trunka ilgiau; rinkitės užsukamą indą, kad vanduo neišsilietų ant drabužių.
- Rekvizitus pasirinkite pagal fotosesijos temą: knyga, gėlės ar mėgstamas puodelis suteikia veiklos rankoms, tačiau pasiimkite tik tuos, kuriuos tikrai naudosite.
- Higienos priemonės, pavyzdžiui, servetėlės, lūpų balzamas ir rankų kremas, padeda greitai susitvarkyti smulkmenas, o mažos pakuotės neužima daug vietos.
Išvykdami patikrinkite trumpą sąrašą: atsarginiai drabužiai, batai, aksesuarai, vanduo, pasirinkti rekvizitai ir higienos priemonės. Jei kuris nors daiktas neturi aiškios paskirties kadre ar persirengiant, palikite jį namuose, kad krepšys būtų lengvas ir viskas lengvai pasiekiama.
Vieta ir šviesa
Fotosesijos vieta lemia ne tik nuotraukų foną, bet ir tai, kiek fotografas galės valdyti šviesą bei prisitaikyti prie aplinkos. Studijoje apšvietimą galima nustatyti nepriklausomai nuo paros meto, o fotografuojant lauke svarbūs oras ir sezonas. Miesto erdvės ir interjerai suteikia kitokių tekstūrų bei vizualinių detalių. Rinkdamiesi vietą, įvertinkite, ar ji dera su norima nuotraukų nuotaika ir praktinėmis fotosesijos sąlygomis.
Fotostudija ar gamta
Studija, laukas ir interjeras skiriasi tuo, kiek galima kontroliuoti šviesą, kokią atmosferą sukuria aplinka ir ar fotosesijos planą pakeis oras. Studijoje fotografas gali derinti blykstes, šviesdėžes ir atšvaitus, o fotografuojant gamtoje natūrali šviesa keičiasi pagal debesuotumą, paros metą ir metų laiką. Interjero apšvietimą lemia langai bei esami šviestuvai, tačiau fotografas gali jį papildyti savo įranga.
| Vieta | Apšvietimo kontrolė | Oro įtaka | Atmosfera ir įvairovė | Kada tinka |
|---|---|---|---|---|
| Fotostudija | Didelė: galima naudoti 1 pagrindinį šviesos šaltinį ir atšvaitą arba kelias blykstes. | Fotosesijos planui oro sąlygos įtakos neturi. | Foną ir šviesos kryptį galima pasirinkti pagal norimą vaizdą; aplinka keičiama rekvizitais ar fonais. | Tinka portretams, kai reikia pastovaus apšvietimo, neutralaus fono ar tiksliai pakartojamo rezultato. |
| Laukas | Natūralią šviesą formuoja saulė, šešėlis ir debesys; papildomai galima naudoti atšvaitą. | Planą gali keisti lietus, vėjas, temperatūra ir sezoninis apšvietimo laikas. | Želdiniai, dangus ir atviros erdvės suteikia skirtingą foną, o tas pats kadras gali kisti keičiantis šviesai. | Tinka gyvam, erdviam įspūdžiui, kai aplынka ir natūralūs šviesos pokyčiai dera su idėja. |
| Interjeras | Priklauso nuo langų šviesos ir šviestuvų; blykste galima papildyti ar sušvelninti apšvietimą. | Viduje oras tiesiogiai neveikia fotografavimo sąlygų, tačiau gali paveikti patekimą į erdvę. | Baldai, sienos ir langai sukuria jaukią, kasdienišką aplinką; keli kambario kampai suteikia skirtingus fonus. | Tinka asmeniškam pasakojimui, kai svarbi konkreti aplinka arba norisi fotografuoti patalpoje. |
Studijoje galima išlaikyti tą pačią šviesos kryptį keliuose kadruose, todėl ji patogi portretinei serijai ar subtiliems veido šešėliams kurti. Jeigu norite tamsesnio fono, fotografas gali jį apšviesti mažiau nei objektą; šviesiame portrete dažnai naudojamas didelis šviesos šaltinis, kuris sušvelnina šešėlius. Tokia kontrolė padeda dirbti net tada, kai už lango lyja ar greitai temsta.
Fotografavimas gamtoje labiau priklauso nuo kintančių aplinkos sąlygų, tačiau už tai suteikia natūralų erdvės pojūtį ir skirtingų fonų. Debesuotą dieną debesys išsklaido saulės šviesą, todėl apšvietimas būna minkštesnis ir tolygesnis, dažnai tinkamas portretams. Esant ryškiai saulei, atvira vieta gali sukurti kietus veido šešėlius, todėl fotografas gali rinktis medžių pavėsį ar kitą šviesos užstojamą plotą.
Interjeras tinka, kai nuotraukoje svarbi ne vien žmogaus išvaizda, bet ir aplinkos detalės: lango šviesa, sienų spalva ar baldų linijos. Prieš apsisprendžiant verta įvertinti, ar bus pakankamai vietos fotografui atsitraukti ir kokia šviesa patenka pro langus. Fotosesijos vietą rinkitės pagal norimą atmosferą: studija suteikia daugiausia apšvietimo kontrolės, o laukas – didžiausią natūralių fonų įvairovę.
Auksinė valanda
Auksinė valanda vadinama maždaug valanda po saulėtekio ir valanda prieš saulėlydį. Tuo metu saulė yra žemiau horizonto, jos šviesa krinta įstrižai ir dažnai suteikia odai šiltesnį atspalvį, o šešėliai tampa ilgesni. Fotografuojant portretą saulę galima palikti už fotografuojamo žmogaus, kad šviesa apibrėžtų plaukus ir pečius; veidą tokiu atveju prireikus pašviesina atšvaitas.
Lietuvoje šio laiko laikrodis labai priklauso nuo sezono. Vasaros viduryje saulė leidžiasi apie 22:00, todėl vakarinis auksinės valandos laikotarpis prasideda vėlai; žiemos viduryje saulė leidžiasi apie 16:00, o tinkamas fotografavimo tarpas trumpas. Saulėtekio ir saulėlydžio valandos kiekvieną dieną kinta, todėl fotosesijos laiką verta tikrinti konkrečiai datai, o ne pasikliauti tuo pačiu laiku visą sezoną.
Fotografuojant saulėlydžio metu, naudinga pradėti dar prieš patį nusileidimą: šviesos kryptis ir spalva keičiasi greitai, o paskutinė ryški šviesa gali trukti tik trumpą laiką. Jei saulę dengia debesys, šiltas tiesioginis spindesys gali nepasiekti veido, tačiau debesuota diena suteikia minkštą, tolygesnę šviesą, tinkamą portretams. Planuojant kadrus svarbu numatyti ne vien gražų dangų, bet ir tai, kiek laiko liks fotografuoti, kai natūralios šviesos sumažės.
Miestas ir interjeras
Miesto fotosesijoje foną kuria pastatų linijos, laiptai, vitrinos ir skirtingos sienų tekstūros. Betonas, plyta, stiklas ar dažytas paviršius nuotraukoje suteikia skirtingą įspūdį, todėl foną verta rinktis pagal portreto nuotaiką, o ne vien pagal tai, ar jis atrodo įdomus atskirai. Fotografas gali keisti rakursą ir fono atstumą: atsitraukus nuo sienos ji tampa mažiau ryški, o fotografuojant iš arčiau jos tekstūra matoma aiškiau.
Miestui būdinga nevienoda šviesa: atviroje vietoje gali būti ryšku, o tarp pastatų – gilus šešėlis. Fotografas gali pastatyti žmogų prie šviesios sienos, pasukti jį lango ar atviro dangaus link arba prireikus pasitelkti blykstę. Dirbtinė šviesa padeda išlaikyti veidą aiškiai apšviestą, kai aplinkos fonas tamsesnis, tačiau jos stiprumą ir kryptį reikia derinti su esamais šviestuvais, kad kadras neatrodytų nenatūralus.
Interjere lango šviesa dažniausiai sukuria aiškią kryptį, o lubų ar sieniniai šviestuvai gali suteikti papildomą spalvinį atspalvį. Prieš fotografavimą pravartu pasitikrinti, ar patalpoje telpa reikalinga įranga ir ar galima perstatyti kėdes ar kitus daiktus. Privačiose erdvėse gali reikėti savininko sutikimo, o kai kuriose viešose ar komercinėse vietose – išankstinio leidimo, ypač naudojant stovus ir blykstes. Miestas tinka dinamiškiems, aplinkos detalių turintiems portretams, o interjeras – jaukesniems kadrams, kuriuose svarbi konkrečios erdvės nuotaika.
Fotosesijos eiga ir pozavimas
Fotosesija paprastai prasideda trumpu pokalbiu, o pirmieji kadrai padeda priprasti prie kameros ir fotografo darbo tempo. Fotografas pasiūlo konkrečias pozas bei judesius, todėl iš anksto mokytis pozavimo nereikia. Peržiūrint kelis bandomuosius kadrus galima iškart pastebėti, kokia laikysena ar veido išraiška atrodo natūraliausiai. Keli paprasti kūno padėties pakeitimai padeda nuotraukose išlaikyti laisvumą ir išvengti sustingusios pozos.
Kaip prasideda fotosesija
Pradžioje fotografas paprastai skiria kelias minutes trumpam pokalbiui: pasitikslina, kokių kadrų tikitės, kokio bendravimo tempo pageidaujate ir ar yra poza, kurioje jaučiatės užtikrintai. Tai nėra ilgas interviu – pokalbis padeda susitarti dėl pirmos užduoties ir sumažina nežinomybę. Fotografas gali pasiūlyti pradėti nuo paprastų portretų, kuriems nereikia sudėtingo judesio, kad pamažu priprastumėte prie objektyvo.
Prieš pagrindinę dalį padaromi keli testiniai kadrai. Fotografas patikrina, kaip fotoaparato nustatymai veikia konkrečioje aplinkoje, ar veidas tinkamai apšviestas ir ar pasirinktas kadro atstumas tinka portretui. Vienas ar du bandomieji kadrai gali būti pakankami pradžiai; juos peržiūrėjęs fotografas pakoreguoja padėtį arba nustatymus, o nevertina jūsų kaip modelio.
Techniniu požiūriu daugelis fotografų fotografuoja RAW formatu, nes jame išsaugoma daugiau informacijos apie šviesias ir tamsias vaizdo vietas. Ekspoziciją sudaro trys tarpusavyje susiję nustatymai: diafragma valdo į objektyvą patenkančios šviesos kiekį ir ryškumo gylį, užrakto greitis – judesio perteikimą, o ISO – jutiklio jautrumą. Portretui fotografas gali rinktis atviresnę diafragmą, o judantį žmogų fiksuoti trumpesniu užrakto laiku; konkretūs skaičiai priklauso nuo aplinkos šviesos ir fotoaparato.
Pirmieji nurodymai dažniausiai būna trumpi ir lengvai įvykdomi: pasisukti šiek tiek į šoną, perkelti svorį arba pažvelgti į pasirinktą vietą. Fotografas gali paprašyti kelis kartus pakartoti tą patį judesį, keisdamas tik vieną detalę, kad matytųsi skirtingos išraiškos. Jei instrukcija neaiški, paprašykite parodyti judesį arba paaiškinti, kurią kūno dalį pakeisti – fotografas padės konkrečiai, o ne tik pasakys, kad poza turi atrodyti natūraliai.
Natūralus pozavimas
Natūrali poza dažniausiai atsiranda ne sustingus vienoje padėtyje, o atliekant mažus, valdomus pakeitimus. Vienu metu pabandykite keisti tik vieną dalyką – pavyzdžiui, žvilgsnio kryptį arba svorio padėtį. Taip fotografui lengviau užfiksuoti kelias skirtingas išraiškas, o jums nereikia prisiminti ilgo pozų sąrašo.
- Perkelkite didesnę svorio dalį ant galinės kojos, o priekinę šiek tiek atpalaiduokite. Kūnas įgauna lengvą pasisukimą, kuris tinka stovimam portretui ir neleidžia kojoms atrodyti sustingusioms.
- Nuleiskite pečius ir atpalaiduokite kaklą prieš kiekvieną kadrų seriją. Šis mažas veiksmas sumažina įtampą viršutinėje kūno dalyje ir ypač praverčia fotografuojant stambiu planu.
- Smakrą švelniai pastumkite į priekį ir truputį nuleiskite, neįtraukdami jo prie krūtinės. Taip veidas išlieka aiškiai matomas, o kaklo linija atrodo ilgesnė portrete.
- Rankoms duokite aiškią užduotį: lengvai laikykite švarko atlapą, prisilieskite prie rankovės arba padėkite plaštaką ant šlaunies. Užimtos rankos rečiau įsitempia ir atrodo natūraliau.
- Tarp kadrų ženkite kelis lėtus žingsnius, apsisukite arba pakeiskite atramos koją. Judesys tinka laisvesnei fotosesijai ir leidžia fotografui užfiksuoti ne vien sustabdytą pozą.
- Daliai kadrų žiūrėkite ne tiesiai į kamerą, o į fotografo nurodytą tašką šalia jos. Toks žvilgsnis suteikia portretui ramesnę nuotaiką ir tinka ne kiekvienam, bet keliems kadrams paįvairinti.
- Sukite liemenį nedideliu kampu, o veidą palikite nukreiptą į fotografą arba pasirinktą tašką. Šis derinys sukuria daugiau erdvės kūno kontūrams ir praverčia tiek stovint, tiek sėdint.
Fotografas dažnai fotografuoja, kol keičiate vieną pozos detalę: taip galima palyginti kelias natūralias padėtis, o ne mėginti išlaikyti vieną nepatogią pozą. Jei kuri nors instrukcija sukelia įtampą, pasakykite, kuri kūno dalis atrodo nepatogiai, ir paprašykite paprastesnio varianto. Jūsų savijauta padeda parinkti tinkamą pozos amplitudę – platus judesys nebūtinas, jei gerai atrodo vos pasuktas petys ar pakeista atramos koja.
Ką daryti, jei jaučiatės nepatogiai
Jei pirmosiomis minutėmis jaučiatės susikaustę, nesistenkite iškart atrodyti visiškai atsipalaidavę. Pasakykite fotografui, kad jums reikia kelių paprastų nurodymų arba lėtesnio tempo. Fotografas gali pradėti nuo trumpų kadrų serijų ir po kiekvienos jų pasakyti vieną konkrečią pastabą, pavyzdžiui, kaip pasukti galvą ar kur nukreipti žvilgsnį. Toks darbo būdas leidžia susitelkti į vieną veiksmą, o ne galvoti apie visą kūną vienu metu.
Prieš kitą kadrų seriją du ar tris kartus ramiai įkvėpkite per nosį ir lėtai iškvėpkite. Iškvėpimo metu nuleiskite pečius ir atpalaiduokite plaštakas; kelių sekundžių pauzės dažnai pakanka, kad neliktumėte sustingę. Nekvėpuokite sulaikę oro laukdami užrakto spragtelėjimo – fotografas gali fotografuoti serijomis, todėl lengviau išlaikyti gyvą veido išraišką, kai kvėpuojate įprastai.
Jei ilgesnį laiką išlaikyta poza kelia įtampą, paprašykite trumpos pertraukos. Atsigerkite vandens, atsisėskite minutei arba iškratykite rankas ir vėl pradėkite nuo paprastos padėties. Pertrauką galima susieti su nedidele judesio seka: žengti kelis žingsnius, pasukti kūną ir grįžti į pradžios vietą. Fotografas gali fiksuoti šiuos perėjimus, todėl nereikia kiekvieną kartą laukti, kol būsite sustingę prieš kamerą.
Bendradarbiaukite su fotografu atvirai: įvardykite, kas konkrečiai kelia diskomfortą, pavyzdžiui, nežinote, kur dėti rankas, arba nežinote, kada žiūrėti į objektyvą. Fotografas gali parodyti pozą pats, pasiūlyti mažesnį judesį, pakeisti instrukcijų tempą arba parodyti kelis jau padarytus kadrus. Peržiūra padeda pamatyti, kad nedidelis pasisukimas ar natūrali išraiška atrodo gerai ir be sudėtingo pozavimo. Jums nereikia išmanyti visų pozų iš anksto – fotografo užduotis yra aiškiai vesti fotosesiją ir padėti pasirinkti patogų variantą.
Klausimai apie fotosesiją
Trukmę, tinkamą laiką ir draugo dalyvavimą aptarkite su fotografu pagal fotosesijos planą.
Kiek laiko trunka fotosesija?
Portreto fotosesija dažniausiai trunka nuo pusvalandžio iki maždaug dviejų valandų; trukmę lemia lokacijų ir drabužių derinių skaičius. Fotografuojantis vienoje vietoje ir turint nedaug derinių, dažnai pakanka trumpesnės sesijos, o kelių vietų planui reikia papildomo laiko persikelti ir prisitaikyti. Prieš susitikimą su fotografu aptarkite norimų kadrų apimtį, kad sesijos trukmė atitiktų planą.
Kada geriausia fotografuotis lauke?
Lauke geriausia fotografuotis per auksinę valandą – netrukus po saulėtekio arba prieš saulėlydį, kai šviesa paprastai būna švelnesnė. Lietuvoje šio laiko trukmė ir valandos keičiasi pagal sezoną: pavasarį bei vasarą dienos ilgesnės, o rudenį ir žiemą saulė leidžiasi anksčiau, todėl fotosesiją planuokite pagal konkrečios dienos saulėtekį ar saulėlydį. Debesuotą dieną šviesa gali būti tolygesnė, tačiau jos pobūdį lemia ir debesuotumas.
Ar galima atsivesti draugą?
Draugą atsivesti galima, jei jo buvimas padeda atsipalaiduoti ar praverčia praktiškai, pavyzdžiui, pataisyti drabužį tarp kadrų. Vis dėlto pokalbiai ar nuolatinis įsitraukimas gali blaškyti ir keisti fotografavimo ritmą. Galutinį sprendimą priima fotografas, įvertinęs fotosesijos dinamiką ir tai, ar papildomas žmogus padės išlaikyti dėmesį fotografavimo metu.